Justinas Limantas

Justinas Limantas

Psichologas

Pranešimo diena

2018 m. kovo 18

Tema ir konferencijoje nagrinėjami klausimai

Gyvenimas su kompiuteriu

  • Mitai apie išmaniųjų technologijų ir kompiuterių naudojimo naudą.
  • Išmaniųjų technologijų ir kompiuterių naudojimo poveikis mąstymo raidai.
  • Išmaniųjų technologijų ir kompiuterių naudojimo poveikis emocijų ir elgesio kontrolei.

Šiame pranešime nagrinėsime visuomenėje paplitusius mitus apie kompiuterių bei išmaniųjų technologijų žalą ir naudą. Kartais tie veiksmai, kuriuos laikome paprastais ir lengvais nėra geriausi. Paprasčiausiai trumpiausias kelias ne visuomet yra geriausias. Su tuo sutiks kiekvienas bandęs sutrumpinti kelią pelkėtu ruožu miške ar savaitėmis atidėdamas svarbaus projekto parengimą. Galime priimti lengvus, atrodytų, paprastus sprendimus naudojant ir kompiuterius bei išmaniasias technologijas, tačiau ar iš tiesų tai atneša daugiau naudos nei žalos?  

Kompiuteris ir išmanosios technologijos įprastus veiksmus gyvenime mums padeda atlikti kur kas greičiau. Dėl to išauga ir informacijos srautas, su kuriuo susiduriame kiekvieną dieną, ir gyvenimo tempas. Kaip mūsų smegenys į tai reaguoja? Kaip tai pakeičia mūsų mąstymą? Kaip tai paveikia mūsų gyvenimo kokybę, mokymąsi ir pasaulio pažinimą?

Besaikis naudojimasis kompiuteriu ir išmaniosiomis technologijomis gali paveikti ne tik mūsų mąstymo gebėjimus, tačiau ir  mūsų emocinį intelektą bei įprastus elgesio modelius. Ar mūsų organizmas bei psichika yra pajėgūs susidoroti su informacijos srautu, įvairiu jo turiniu ar vienišumu, kuris apima išjungus susirašinėjimo su virtualiu draugu „langą“. Stresas, depresyvumas, priešiškumas ir agresyvumas – tai jausmai, kurie gali mus lydėti kasdienybėje. Kartais šių jausmų atsiradimo priežastis sumenkindami įvardiname kaip „paauglystė“ arba „nuovargis“. Kaip atpažinti, jei priežastys slypi kitur, ir to kaltininkas yra kompiuteris ar išmanusis telefonas.

Ką daryti, jei atpažįstame neigiamas besaikio kompiuterio ir išmaniųjų technologijų naudojimo pasekmes, ir norime padėti sau ar artimam draugui, šeimos nariui? Kaip atsispirti pusdienį praleisti žaidžiant žaidimus, žiūrint įvairius vaizdo klipus ar susirašinėjant su draugais, jei, atrodytų, tam visai neturime valios. Dažnai žmonės sako „aš noriu būti kitoks, bet… negaliu“. Jums nereikia būti kitokiems, Jums tiesiog reikia skirti laiko pažinti ir patirtį realų pasaulį, supantį Jus.

Profesinė patirtis

2012 m. psichologo bakalauro laipsnis VDU.

2012-2014 m. psichologas ES finansuojamuose projektuose.

2014 m. psichologas VšĮ “Trakų neįgaliųjų užimtumo centre”.

2015 m. psichologas VšĮ “Šv. Jono vaikai”.

2015 m. vystymosi psichologijos magistro laipsnis LEU.

2015 m. FIE licencija 1 lygis (Vilnius, Lietuva).

2016 m. LPAD sertifikatas 1 ir 2 lygis (Praha, Čekija).

2017 m. FIE licencija 2 lygis (Indiana, JAV).

Nuo 2015 m. Lietuvos psichologų sąjungos narys.

Nuo 2015 m. vaikų psichologo individuali praktika, organizuojant ir įgyvendinant vaikų ir suaugusiųjų mąstymo gebėjimų ugdymo programas (FIE), bei pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas. Taip pat seminarų tėvams ir vaikams rengimas, tėvų ir vaikų psichologinis konsultavimas.

Į viršų
Atsakinga tėvystė

Prašome sutikti su mūsų slapukų ir privatumo politikos nustatymais Susipažinti

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close